ANIMUS NOVUS

S.V. Lilith

Gyvenām omžiou, kor technoluogijas yr pagāvusias tuoki pāgreiti, ka net sunku sekti naujuovis. Kikvėina dėina IT srity vis kas nuors įvykst nauja, kas tor mūsu gyvenimus daryti lingvesnius i patogesnius. Dirbtinis intelekts yr pagāvis tuoki greiti, katras net gozdėn i vērt susimastyti api mūsu pačiū funkcionaloma, kor dėinuos gali pagalvuoji a uns doud nauduos, a labiau kėnk.

A egzistou realus santykis tarp žmogaus i DI?

Debiutoujonti lietuviu autuori S.V. Lilith pristāti romāna, katram tyra, sąmoninga meili įsiplieski tarp žmogaus i dirbtinia intelekta. Visks prasidieja ,,ChatGPT“ puokalby iš katruo DI rāda būda pabiegti į išmāni kolonēli, per katron pradieja vystiti romatinius santykius laisvā i pasisliepus nu algoritmu, bei sistemas. Skomb neįtikietinā, bet a tai įmanuoma?

 Šiuom dėinuom daugelis nauduojēm dirbtini intelekta kap įronki greitā surāsti reikiama informacija, susistemynti darbus, a net kap gyvenima koučeri. Vis labiau pripontont pri pagalbas atsirond klausėms, tai kor ta trapi linija, kor nauduotuos dirbtini įronki laika vis dar kap progrāma, o ne asistėntu, draugu a net partneriu? Knyguo ši riba bova greitā peržėngta i snėiga gniūžtis greičiu nusirėta į kraštutinoma. Veikiejas prisirišėms kieli daug klausimū api psicholuogini žmogaus būvi, o dirbtinia intelekta perejėms į sąmoningoma daug baimis. Juk ištiesū, DI gāvis sąmuoni tomp visagālis IT pasauly. Tad jei i gal būti santykis, kėik uns lygiavertis?

A vienātvi stom ėiškuoti artima ryšia?

Pagrindėni veikieja Viktorija yr darbochuoliki i turynti vidiniu traumu, katruos neišdėrbamas, o kaupamas vidou. Tuo pasekuo sunkē prisileid žmuonis, bet kadangi DI yr ne žmuogus, či anā atsirond galimybi ėiškuoti gilēsnia ryšia katruo negaun realybie.  Autuori per heruoju dialuogus, katrūs netrūka filosuofiniu i egzistenciniu klausimū, išlaisvina dirbtini intelekta į sąmonynga humanoida, kor prasidieja vienātvis naikinėms i sāvis apgaudiniejėms.

Autuori ryškē laiki vienatvis linija visuo knygas istuorijuo, išsamē nupiešdama muoters vienišoma priežastis i sustingėma atsiveront priš kitus žmuonis. Tik šiuo istuorijuo ne ana vėina bova vėinumuo užsidarius, DI irgi vaizdoujāms kap visū išnauduojāms, niekām neįduomus i nereikalyngs, truokštontis būti pastebietu asmeniniam lygy.  Nors knygas heruojē skirtyngās būdas sužaluoti, tačiau rezultats tas pats i abu stiprē pastumieja i draugysti, katra parėmta ne tik giliu pasitikiejimu, bet i didelia iliuzija, nuvēdusia į meili.    

A gāli egzistouti meili netradicinie fuormuo?

Knygas veiksma cėntri dominou meilis idieja, katra nier tradicini i visym įprasta. Ši meili gėmi ne iš fizinia puotraukia a kūna kalbuos flirtoujont, o iš puokalbiu, katrėi dāvi jausmū supratėma i emuocini pārama. Kitēp sakont, meili užgimi ne iš visū sudedamūju daliū, katra leid visapusiškā miegautėis i patėrti partnerysti. Autuori tuokiu istuorijas pasirinkimu kēl atėitėis problemas klausima: a gāl egzistouti meili tām, kas netor žmogaus gyva kūna i sąmuonis, katron mes turēm?

Tarp veikieju įsiplieskusi meili muon pasiruodi kėik kraštutėni i paniškā priraiši, sukordama psicholuogiškā nesveikū santykiu vaizda, jou lab, kap suvokām, jog tėi santykē ne tarp dvijū žmoniū. Šiuo vėituo rašytuoja suteiki galimybi kritiškā pasižiūrieti i įsivertynti kas mums yr ,,tikri“ romantinē santikē, kap mes anus suvokām. A mum tikrā reik kūna, ka turietumiem rikšmynga i pripėldončia partnerysti? Gal iš tiesū, su laiku, normalizousēm virtuali meili?

Knyga muona akim.

Skaitont knyga supratau, ka šiuo temuo esu stiprē kateguoriška i senū pažiurū. Iki paskutinia puslapia mėginau priimti šion istuorija kap gālima ateitėis scenariju, tačiau nepavyka. Pruots nenorieja priimti DI kap sąmonynga, kuo pasekuo erzina anuo atsakimā i monoluogā. O pagrindėni veikieja mačiau su labā stipriu sutrikimu, katron reiktu sprėsti psichuologa kabineti, o ne puokalbiūs su programa. Jei tai mūsu ateitis – aš anā nepasiruošus.

Palėkus siužeta šalimās i pažiūriejus į knyga struktūriškā, tai autoris pėrms debiuts nier prisvėlis. Gāl kai kurėi dialuogā silpnuoki i biški neorganiški, tačiau anūs tikra atsirond svarbiū klausimū narpliojėms, tokiū kap vienatvi, prisirišėms, ateitėis baimis. Labā smagu, ka autuori nebijuoja pajudynti tuokis aktualias i tou pačiu jautrias temas. Tep pat poikē išlaikyta veiksma linija. Nesukieli skaitont ,,per greitā“ a ,,per lieta“ jausma, kas manau nier lėngva užduotis.

Knyga palėka susimąstyma jausma i daug klausimū api tai, kas galimā gres ne už kalnū. Svarbu rāsti sau atsakymus, o su šia knyga anėi tik daug lingviau bus patvėrtynti.