TAVE VADINA VISATEISIU

Vaida M. Via

Tarp utuopijas i nuormas yr labā slidi riba, katra gāl būti greit perčiuožama. Iš tuo kas bova seniau neįmanuoma, visuomenē gāl greitā pasidaryti priimtina. Tik kāp tokiam naujam pasauly gyventi maištautojou, katras dā nepamėrša sēna sāva pasaulia. Kāp paleisti meili i pasidouti į nauja scenariju? Kāp atlaikyti kēliamus lūkesčius i primetamas pāreigas?

Matera kituom akym?

,,Tave vadina Visateisiu“ ontra Vaidas triluogijas dalis. Nors pėrma knyga pasižymieja dideliu emuociniu gyliu, ši muon pasiruodi dā labiau traukonti į gelmi. Siužetu nieri ne tik į žmoniū jausmus, bet i giliau į gvildēnama Materos pasauli, anuos įstatimus. Tėik stiprē garbynta tuobula sistema, pasiruodi tor daug daugiau trūkumu, nėi galieja kas įsivaizdouti. O gal tėi trūkumā matuomi tik tym, katrėi nuor anus matyti? Sakuoma, net tuobula sistema tor turieti spragū, kitēp ana nebus tuobula.

Mila patyrusi vėina Materas segregācijas posi, netikietā atsirāda kituo. Tapusi patricija gāva pruoga pažynti išaukštyntas pareigas, katruos pasiruoda tėik pat sunkē svēr, kap i sirenu vaidmou, tik su truputeliu daugiau laisvis. Dėl turima maištingoma kraujy, kikvėina dėina vis labiau tyrinieja Materas taisyklis, anuos sukortas nuormas i moralinius klausimus. Autuori veikiejē leida labiau įsisokti į sistemas gyvenima, pamatyti kuoki ana nier tuobula už uždarū šeimū duru. Per vis artimiesni pažinėma pasiruodi kėik daug skausma išgyvēn muoterys ne tik dėl primestū pareigū, bet i vyru, katrėi nusižėng reikalavimāms.

A naujē ,,iškeptuos“ žmonuos vaidmou visada džiugėn?

Veikiejas likėms priklausa ne nu anuos pačiuos. Naujuo šaly dynga visi pasirinkimā i nuorā, tad palei aukščiausiuju nuruodymus bova išsiūsta į naujus numus: nepažystamus, šaltus i slegiančius iki kaulu gelmiū. Meginont prisijaukynti naujē suteiktas pareigas siela apniauki geduls, katras spaudi šyrdi dėl Milas gyvenima meilis. Juk paleisti ton, katruo nenuori yr vėina sunkiausiu žmogaus kančiū. Kol sapnūs regiedava Arda, dėinuos metu anon kausti naujē ,,iškeptuos“ žmonuos vaidmou, tuoks tuolėms i nepažystāms su visuom Materas taisykliem.

Būti sistemini žmuona heruojē sekies sudėtyngā, vis neatitėkdava primestū nuormu, tačiau naujasis vyrs Bastianas pasitaiki irgi ne iki gāla prijaučiantis normuom. Skaičiau aš anū istuorija i vis geriejaus kėik daug turieja supratingoma i priėmėma vyrs, katras vėikiejē iš pėrma bova svetėms prašalaitis. Uns nereikalāva nieka, kuo ana douti nenorieja a negalieja, palaiki pasitikiedāms iki gāla i priimdava kas kart anā suklydus. Tai bova santykis, katron gali vadynti NUMAS. Per tuoki priėmėma i buvėma šalia, Mila vis rečiau prisimyndava Arda i labiau atsydavi šilumuos pripėldytā aplinkā.    

Kas slyp po nepaliečiamoma kauki?

Ši knyga tor tėik daug temu i veiksma sluoksniu, ka net sunku api visas vėinu metu papasakuoti. Tačiau, Matera negāl gyvouti istuorijuo be Ardas, tai neįmanuoma. Plyša šėrdis skaitont kāp žmuogus sūgeb paaukuoti sāva gyvēnima vedėns šantažavima. Tik tyra šėrdis gāl iškeisti laimi, vardan mylimuosis saugoma i užsidieti unt pečiū svuori į katron tēlp visa Matera. Neėiškuodāms kaltū, nepoldāms į aukuos vaidmeni stovieja išdidžē lemty, katruos nenorieja juokiu būdu sulaukti. Vėsa gyvenima besipriešindāms sistemā, galiausē tāpa anuos pagrindiniu sraigtu.

Su kikvėinu Ardas išstojimu istuorijuo, autuori anon pateikdava iš visū pusiu, paruodydama kėik gilus gāl būti žmoguos užsidiejis griežtoma i nepaliečiamoma kauki. Nors iki kākla įpančiuots sistemas erškiečiūs, iškunkynts galvuojima i bemėigiu naktū, priš savi nebežinonts kas bier, uns vistėik sugebieja nepaleisti i būti ištikėms žmuogou katron myl. Tarp jausmū i emuociju pasimētis visada sugrįždava mintym į anuos gliebi. Nors tėn galieja būti su Mila. Tačiau likimou tuo nepakāka i uns įšmeti dā vėina nauja išmegėnima.

Knyga muona akim.

Aš gerte gieriau kikvėina puslapia pastraipas, emuocijas katruos liejuos per stiklėnis kraštus. Įsmegau į knygas gyli i sužavieta net nesistėngiau iš tuo liūna išbrėsti, o kap tik noriejau anam užsikāsti, nes 500 puslapiu muon bova per mažā. Skaitydama pasidaviau nauja veikieja žavesiou, tam sukurtām šiltām priėmėma i nuora nepaleisti jausmou, katruo kikvėins žmuogus realiam gyvenimi yr vērts. Autuori knyguo sukūri tuokius veikiejus, katrėi skaitytuoja paliet tėisiu taikymu asmeniškā.

Pamenu kap gyriau pirmuos knygas siužeta linija i rašiau, ka veiksmas vykst tuobulu tėmpu, lyg Netflix serjali. Ši knyga neatsilėka, o tik pranuoka, nes vyngē katrėi susisokdava skyriūs muon ilgām atvipyndava žondikauli iš nuostabas. Veiksmas tėik narpliojuos, ka susitapatinus su veikiejēs, net krokiau iš skausma i neteisybis. Tai knyga, atspindiejusi muni veikiejūs i padiejusi rāsti atsakymus į klausimus, katrėi ilgā nerāda švėisuos. Po šiuos untruos dalėis jau nebežinau kuo tikietėis sekunčiuo, tačiau lauku anuos kap gimtadieniaus tuorta su žvakutiem.