TARP VANDENYNŲ

Agnė Amalija Sirgėdaitė

Kas muni žinuot, tai ne kārta girdiejuot kap kalbu api tai, jog knygas pāčias pakvėit anas skaityti. Ne aš anas renkūs, o anuos pačias į muona ronkas pakliūn. Agnės knyga ,,Tarp vandenynu“ net pati susirāda muni, kap labiausē savy gvildenau meilis tema, lyg jausdama, ka mes rasēm ryši tarpusavy. Gavus knyga į ronkas, verčiau anuos puslapius ėiškuodama atramuos.

Meili i anuos fuormas.

Knygas puslapiūs gol švelnē paguldytas septynias novelis, katruos pagrindinis veikies yr meili. Istuoriju heruojē pasidavėn po vėsa pasauli ėiškuoja meilis visuos formuos. Vėinym tai bova mylimi žmuonis, kityms sāvis pamilėms, o gal net i gyvēnima įsimiliejėms. Žmuogus yr sukorts visapusiškā meilē, o tam ka jaustous pėlns anuos, pasidoud į visokiausius nuotykius. Tačiau meili gal būti ne tik romantinis jausmas, bet i sāvis atradėms. Knyguo bova ne vėina istuorija, kor žmuogus pirmiau norieja susiprāsti savy, o tik tada douti meili kitym.

Meili įsivaizdoujēm visada pėlna šilumuos i priėmėma. Anon rāsti i patėrti iš pėrma karta pasysek tik sėkmingiausyms. Daugeliou tai ėlgs, skaudus, pakilimu i nuopoliu pėlns laiks. Meili ne visada gyda, būn atveju kap ved į destruktyvoma i skausma. Noveliu veikiejē sāva istuorijuos patyri nežinomybi, rizika dėl meilis, skausma, katras lėikt po eufuorijas. Autuori pasakuojimūs aprāši įvairis meilis fuormas, katruos heruoju dieka, skaitytojou pasiruodi be kaukiu.

Keliuoni tik po pasauli?

Visuos knygas novelies, pagrindinius vaidmenis užiemėn veikiejē keliau po pasauli. Vėini išvykst atuostoguoms patėrti nuotiki, kiti gyventi egzuotinies šalys i rāsti sāva laimi. Visū judiejėms tamp lyg simbuolis, katras pāded rāsti ryši su meili, puokyti su savim i kitu. Biegdami iš vėinū situaciju pakliūdava į kitas, katruos būdava lyg pamuoka pasitikrynti a viskon išmuoka iš bovusiu klaidū. Vėini heruojē išnauduodava šansa pasikeisti, tačiau kiti vis dėl tuo lėpdava unt griebliaus per nauja.

Pagalvuojus iš kituos posis, pamačiau knyguo ne vėin fizinis keliuonis. Visi aprašyti žmuonis keliāva ne vėin į neištirinietas šalis. Anėi keliāva į sāva vidines, asmenines transformacijas, kor dyngst patogoms i komfuorts. Kituos šalys meilis ėiškuotojē susitėkdava su nauju savim per vietines kultūras, nepažystamus žmuonis. Nepatuogias situacijas privērsdava persvarstyti sāva vėdu, vertybis i tai, kuo nuor iš pasaulia. Meili dažnu atveju atein per vidėni keliuoni su savim.

Patirtys mus jūng.

Išgyvēndami vidines keliuonis daržnu atveju galvuojēm, ka tik muon vėinam tēp tebūn. Ne vėins heruojus bova šiuo būsenuo, kor gail sāvis mintys i prisiminimūs, galvuodāms, ka kitām yr paprasčiau. Tačiau tiesa vėina – mes visi vėinuodi. Kap knyguo, tāp i gyvenimi, mumis jūng tuos pāčias meilis situacijas, tėi pātis gyvenima kelē. Kikvėins patirām ilgesi, puokyčiu skausma, vidinius išgyvenimus. Patirām ton, kas knyguo aprašyta i dėl tuo ana lingvā tapatinās su skaitytuoju.

Kap veikiejē, ten i mes ėiškuom tos saugiuos vėitas po sauli, nuorēm suprāsti kas iš tiesū esām, kuo nuorām iš sāvis i kėta, kuo esām vērti. Skaitydama stiprē išjaučiau kiveina noveli, katruo atruoda rasdavau savūsius, tēp gerā pažystamus, patyrimus, baimis, džiaugsmus i vyltis. Aprašytas istuorijas mūsu daugelia išgyvēntas, tik ko gēra skirtyngās gyvenima tarpsnēs. Tačiau lėkis jausmas, katron knyga prymini, mumis visus jung, nes žinuom kuoks tai jausmas i kap pasireišk.

Išvada

Kikvėina noveli muni palieti sāva istuorija, jausmu i pamuokymu. Gal vėinas mažiau, kėtas daugiau, bet iš visū išsinešiau dalēli bindrystis. Knyguo pateiktas septynias, ne baisē ėlgas novelis. Tačiau ilgesniū i nesinorietu, nes autuori sugebieja išsamē perteikti istuoriju esmi, katron patyri heruoje. Puslapiūs nerāsi lėkštū, meilis perpildytu monoluogu. Tai reali knyga su realiuom istuorijuom, o tas labiausē sužavieja.

Kasdienybie, ypač kor meili sau a kitām žmuogou yr skaudi, romantikas rāsi mažā. Autuori skonyngā išlaiki riba tarp sarkāzma su iruonija i pozityvia pasakuojima. Karts veikieja monoluogs primyndava draugis valunduos trukmies pasakuojima api meilis negondas. Šis priminėms tik dā labiau suartina su knyga i sukūri pažystamoma jausma. Džiaugiaus ka skaitydama galiejau pasijoukti i paliūdieti.