KAIP AŠ PERĖJAU PĖŠČIOMIS ISPANIJĄ IR TAPAU MILIJONIERE

Agnė Versknytė

Vargu, a bier aplynkou žmoniū katrėi nežinuotu kas yr Camino kelias. Tėik daugelia šnekieta, tėik pasakuota, tačiau mažumuos praeita. Aš esu tuo mažumuo, katra šnek, svajuo, tačiau vis rond pasiteisinima kudie dā nelaiks eiti. Matyt, muona laiks dā tik išauš, o kol lauku saulietekia skaitau kitū istuorijas api anū keliuonis Camino nuotiky.

Kas yr Camino kelias i kudie žmuonis anon ein?

Ne vėins yr paklausis kas tas Camino kelias, tėik visū kalbāms i girāms. Knygas autuori daugiau sužinuojusi api anon susiruoši į sāva pėrma, nepažynta, švėnta kelia. Api keliuoni žinuoja tik tėik: eis 800 kiluometru nu Saint Jean Pier de Port iki Santjago de Kompostelos, žygis bus žėima i plius, minus kokiūs miestūs mėiguos. Viskon kitkon nusprėsti palėka likimou, tegu šmaikščē i sėkmyngā pripėlda keliuoni prisiminimās. Kuoks keliuonis tėkslas apart finiša, da nebova aiškus.

Tėkslas, dėl kuo eini švėnta kelia, daugeliou yr svārbi keliuonis dalis. Net autuori dalinuos, kāp keliuonis pradžiuo visi klausinie vėins kėta dėl kuo einama i kon nuorima suvuokti a pajausti. Sakuoma, ka šitam švintam kely žmuonis atvykst pasveikti sielas lygy, suvuokti gyvēnima, priimti didelius sprindimus. Kitēp taront – rāsti atsakymus į rūpamus klausimus. Tačiau, Agnė atsakyma dėl kuo eis pėščiuom tėik kiluomentru neturieja, kas padieja anā leistėis atvira širdim į žygi, katram išaušus reikiamā dėinā atsakėms ateis pats.  

Kuoks jausmas apiemi skaitont knyga?

Esu dėdeli piligriminiu knygu gerbieja, matyt dėl tuo, ka dā nepasiryžau nueiti sāva kelia. Džiaugūs kitū patirtuom keliuoniem, dėl tuo atvertus šion knyga, atvira širdim leidaus į skaityma. Lygē tep pat, kap autuori leiduos į piligrima kēlia. Kas vākara skaičiau po kelis skyrius, katrėi leida artimiau pajausti kikveinuos dėinuos jausma. Jei reikietu įvardynti vėina patėrta jausma knyguo, tai būtu dėkingoms. Kikvėinuo keliuonis dėinuo a vakari autuori dėkuoja už gauta nuotiki, už pamatyta istuorija i sutiktus žmuonis. Dėkuoja už tai kor yr esamu laiku. Tas persidavi į muon, skiatytuojē, kuo pasekuo jaučiaus dėkynga galiedamam stebieti šion keliuoni.

Tačiau, šiuos knygas nenoriečiau palėkti su vėinu jausmu. Tai būtu nesāžyninga, nes knyguo kuo jau kuo, bet jausmū netrūka. Juk tai piligrima žygis! Anūs kitēp i nebūn, emuocijas pinās vėina per kėta. Tarp visū anū užkabinau sentimentaloma. Iš istuorijas supratau, ka knyga bova pradieta rašyti jau keliuonie, kor vakari rašytuoja pasižymiedava dėinuos myntis. Dėl tuo nustebau pajotusi stėpru sentimentaloma keliou, katras dā nebova net užbaigts eiti. Autuori švelnē, su švėisa mintys apraši kikvėina dėina, katra atruoda yr pėlna meilis. Skaitont pajutau, kėik stiprē ėlgās kēlia, katras tier tik ipusiejis. Manau tai paruoda, kuoki gera i stipri energija tvyra tinās.

A vėins i tas pats taks gali vienyti žmuonis?  

Į Camino kēlia susirēnk žmuonis iš vėsa pasaulia. Kap autuori išsiaiškina, atvykst keliautojē iš kikvėina pasaulia kampieli, visi skirtyngi, bet tou pačiu i panāšus. Visū anū tėkslas tas pats: nueiti pasirynkta kēlia atkarpa i rāsti atsakyma į sāvaji klausima. Tačiau kikvėina gyvenėms yr skirtyngs, kitēp patiriāms i išgyvenāms. Nors autuori pradžiuo laikies atstoma nu visū kitū piligrimu, galiausē priprāta pri anū i pradieja bindravima keliuoni.

Skaitydama kikvėina puokalbi supratau, ka nuori a ne, visteik tas pats tėkslas suartėn žmuonis. Naujuom draugystiem nier juokia bariera, netrokda nėi amžius, nėi išsilavinėms, nėi tikiejėms a bindruos kalbuos nemokiejėms. Švėnts taks leid susibindrauti tėik, kėik atvira yr šėrdis, o galiausē kelia pabaiguo visū šėrdis atsivēr iki gāla. Pažyntis susikor su vėins kėta priėmimu, pažinimu skirtyngu kultūru i atviru žmogaus tapatumu. Bindram kely visi lygus.

Išvada.

Skaitytuos perskaitis knyga gal i netomp milijonierium, bet sāva vėdu be kalbū pratortėn dėkingumu. Gal tuokis knygas i suromantizou pačia švėnta kelia idieja, bet geriau romantika, nėi bambiejimu lavina. Dėkingoms pratortėn žmuogu, o tai visū svarbiausia. Net pats didžiausis tinginuks, neidāms švėnta kēlia, gāl prisipėldyti padėkuos jausma iš knygas.

Aš pati panirau į kēlia tarp puslapiu i stebiejaus, kėik daug gali douti 800 kiluomentru. Ne tik fiziniam lygy, bet svarbiausia emuociniam. Muon patėka knygas nuoširdoms, nes jauties, ka keliuoni nebova suvaidynta, ana bova patėrta, išgyventa kikvėinam metri. O būtent tai i dāra knygas artimas skaitytojou, aš ton artoma stiprē pajutau. Užvertusi knyga padėkuojau, ka turiejau galimybi keliauti kartu per prisiminimus.