B ISTORIJA

Daniel Quinn

Įsigaliejus tikiejimou, atsirāda žmuonis, katrėi pradieja neigti Dievū būvėma vadovaudamiesi muokslu a gamtuos diesnēs. Krikščiuoniu tokėi žmuonis bova i yr vadinami Antikristās. Šiuo knyguo autuorius, eidāms temas pavyršium, pateik krikščionybis i antikrista dvikuova, katruo faktā i pasaulia suvokėms sunkē sutomp.

Žalyngs muodelis katras ved į katastruofa?

Knyguo rašytuos nieri į kēbli i sudėtynga visų laikų kāra tarp tikiejima i muoksla. Filosuofiškā pateikdāms keblis temas, autuorius priėja pri Vakarų civilizācijas, katruo turēm paplėtusi ,,ėmėma“ kultūra. Kap knygas veikies nupasakuo, tai māstyma muodelis, katram dominoujama priš gāmta, skatinont begalini civilizācijas augėma, vartotojiškoma i pasaulia kontruolis siekia. Su kunigū pagalba yr laiminami karā, pasiūluos didinėms statont vis daugiau gamyklu, tačiau neatsižvelgama į gamtuos, juo lab žemis išgalis.

Autuorius per veikieju monoluogus pabriež, ka šis muodelis yr žalyngs mums visyms, tai tėisus kelias į ekoluoginis katastruofas įvykėma. Kadangi autuorius šion knyga išleida 1996 metās, tai tada nenutuoki, ka neužėlga žmonija jau stiprē perlips slėngsti, kor sustabdyti šiuos katastruofas neliks galimybiu. ,,Ėmėma“ kultūra tep stiprē subujuoja, ka per daugeli mētu mes iš žemis iemiem, o anā gražyndavuom tik māža kieki, katruo neužtēka išsauguoti ekosistemas. O kap pagalvuoji, galiejuom apsistuoti pri ,,alternatyviuos“ kultūras.

Kas yr ,,alternatyvi“ kultūra, pasak autoriaus?

Vadinamasis knygas veikies – antikrists, kalbieja apie kėta alternatyvu pasirinkėma, kor žmuogus susitapatėn su gamta, rond su ana harmuonija, bendromeniškoma. Per sāva puoreikiu kukloma atrondont pusiausvyra tarp douti i gauti. Teksti rāši, kap pirmėjē žmuonis iki įsigalont tikiejimou gyvēna pagal šį muodeli, prisitaikydami pri gamtuos sālygu i nekeldami anā iššūkiu, katrėi vestu pri katastruofas.

Tačiau tikiejėms, ka i kāp gražē rašytu sāva švėntus raštūs, realybie deklarou kėta elgesi. Krikščionybi atstovaujantys kuniga skatėn i palaika pasaulia užvaldyma, deklaroudami, ka žmuogus bova sukorts nukariauti į valdyti žemis, ruodyti sāva gālia per domināvima. Knyguo antikrista i kuniga dialuogs stiprē išsipliet filosuofiniem mintym tarp žēmis užkariavima i palikėma anuos tokiuos į kuoki atėjuom.

A gāl įvykti puokytis mūsu suvokimi?

Romani vykstont ilgym, inirtyngym filosuofiniām dialuogām, veikiejē priėja sutarėma, katram abu prytari puokyčiou tik per žmogaus samoningoma. Antikrists, turiejis B pravardi teigi, ka žmoniū mastėms i pasauliežiūra gāl sustabdyti civilizacijas susinaikėnima. Tik tas puokytis tor būti iš idiejas ligmēns, o ne surašytu kažkieno taisykliu, katruos visiškā preištarau naturalē civilizacijas kaitā. Vienyntelis puokytis vyks per sāmuonis revoliucija.

Skaitont B veikieja samprotāvima, atein didiesnis suvokėms, kap žmuogus yr susidāris klaidynga nuomoni api sāva būti šiuo žemie. Kėik stiprē esām savi išaukštinėn i suteikėn gāliu, katruos pāčias sau kiš pagalius į ratus ilgalaikie perspektyvuo. Sukorti mitā, religijas i pasauliežiūras formou civilizācija, katra pati savi naikėn, o iš tuo išeiti galēm tik visiškā pakeitėn suvokėma i atradėn nauja gamtuos i žmogaus idieja.

Išvada.

Nors romāns skaituos lingvā i įtraukončē, tačiau anam knibžd sudėtyngas temas, katras ne visas či aptariau. Perskaičius i priiemus visus filosuofinius dialuogus, gal daug išgėrsti api mūsu civilizācijas įgytas įdas, katruos stiprē terš ateiti. Puokalbē vykst ne teigont faktus, o po mažu leidont pačiām skaitytojou kartu su veikieju anus įsisavynti i suprāsti.

Tai pasakuojėms, katras per filosuofini prizmi pateik civilizācijas istuorija, anuos vystimasi i gālima scenariju ateity. Paruoda kasdienius žmoniū sprindimus, parėmtus kultūrinēs pasakuojimās, katrėi yr gilesni už įstatymus a politika. Užvertus knyga da kuris laiks mintys prasikuoš visa perskaityta istuorija su ateinončiuom vis kitokiuom mintym.