AMERIKOS DIEVAI

Neil Gaiman

Nesu dėdeli fantāstikas skaitytuoja, tačiau kas liet dvasis, tikiejimus i kitus mistinius reiškinius, atsiraituojusi runkuovis kymbu į istuorijas keliuoni. Su šia istuorija gavuos iduomi situacija. Netikietā atradau įtraukonti serjāla, api katron pagoolinus išmeti knyga, katra pasiruoda bova inspirācija korti serijas. Tik peržiūriejus visus sezuonus muon atėja myntis, ka reik i knyga perskaityti.

Api kon autuorius rāša knyguo?

Veiksmas vykst Jungtiniu Amerikas Valstiju žemies, į katras priš daug omžiu, kartu su imigrantās i vergās, atvyka vėsa pasaulia Dievā, ėiškuodami sau naujū terituoriju. Su giliuom legėnduom apipynti i žmoniū garbinami, gyvēna i miegavuos šluovi. Anū garbē žmuonis vikdydava aukuojimus, melsdavuos prašydami pagālbas i aukštindava aukštūju egzistāvima. Tai bova tikrū Dievū era.

Tačiau, visks tor ypatybi kėsti, tad senūju Dievū pasaulis kynt atsirondont naujyms Dievāms. Su naujuom technoluogijuom, nauju žmoniū gyvēnima būdu, senėje Dieva pamažu pradieja bliesti atnešdami užmāršti api savi, o anū vėituo atsirāda nauji, katrėi žmuonis valda per naujāsias technoluogijas. Tai du skirtingi pasaulē, kor po sauli tier tik vėina vėita. Problemā išsprėsti tier vėins sprindėma būds, katras senē žinuoms – kārs.

 Knyga yr daug daugiau nėi kāra istuorija?

Knyga nier pluona, tačiau vėsas veiksmas anaiptuol nier api kāra. Nors uns tor būti istuorijas kulminācija, bet pasakuojėms daug daugiau nėi brutalus smorts. Kap didžiuoji dalis žmoniū, tep i Dievā, nenuor kāra, nes žėna kėik skriauduos tas atneš, kuoki chauosa po sāvis palėikt, apsupta skausmu i sielvartu. Nors Dievā gyvēn daugeli omžiu, tačiau yr mėrštontis i neprisikelontis.

Per jauna, mirtinga vyra pagālba Dievams, pasakuojėms įgaun platiesni vaizda. Anuo akimis, visa mistika i padavimās apipynta legėnda, tomp spalvynga istuorija. Sāva kuklumu i draugiškumu atver kikvėina sūtikta Dieva empātija, o anėi pasidalėn kėik daug savy nešiuo magijas, katra tarnaudava seniau žmonym.

Kuoki naujūju i senūju Dievū skėrtoma atskleid knyga?

Skaitont romāna nuorās dā daugiau sužinuoti api visus Dievus, ne tik knygas veikiejus. Kikvėins tor sāva tėksla būti prānašu, atnešdāms žmonijē prāsmi egzistuoti. Tačiau žmuonis pagavėn dideli pagreiti, užmėršt sāva šaknis i su laiku nusysuk nu anū. Istuorija paruoda, kap svarbu įsileisti ne tik naujus Dievus, bet i neužmėršti senūju, su katrās mūsu pruotėvē gyvēna.

Nauji tikiejimā nier blogā, tačiau anėi neatspynd mūsu tikrūju spalvū, kap i knyguo, kor naujėjē Dievā yr susitelkėn į skubiejima i savi pačius. O senėjē Dievā māta visātas i mūsu pasaulia prāsmi. Anū patyrtis daug labiau brondi, nėi šiū dėinū formoujamas tendencijas. Gerā pagalvuojus, be senūju nebūtu i naujūju Dievū.

Išvada api knyga.

Romāna skaičiau tēp, lyg valgyčiau skanu saldaini, su pasimiegavimu i baimi greitā praryti. Netrūka vaizdyngu pasakuojimu, kor detālis pateikiamas iki mažū smolkmenu. Vėsas veikmas nėi karta nebova praėlgis, nes kikvėinām puslapy lauki vis kažkas nauja.

Jei nuorās stipriesnia įsitraukėma į knyga, siūlyčiau priš tai nežiūrieti serjāla. Kadangi aš sāva patarimu neklausau, tai skaitydama viskon mačiau pasitelkus matytus aktuorius i pats veiksmas jau bova nutuokiāms. Bet tai nesumāžina knygas idomoma, dėl tuo tiku, ka susipažėnus pėrma karta su istuorija per knyga, efekts bus daug geriesnis.