KOVOS KLUBAS

Chuck Palahniuk

Kol didžiuoji dalis žmonijas žiūrieja fylma ,,Kovos klubas“ aš buvau stipriau susidomiejusi barbiem i lauka žaidimās. Vėliau ugteliejusi, vėina ausim girdiejau api baisē gēra fylma skėrta tikryms vyrāms. Galvuojau: ,,ai, či da vėins fylms api muštynis tarp berniuku…“. Galiausē užaugau nemačiusi i net nenutuokdama api kon yr menama istuorija.

Kāp knyga pasėiki muona ronkas?

Vėina vakara, vakštont pardutuvie tarp knygu lintynu, netikieta atkreipiau žvylgsni į māža pluona knygēli. Unt anuos ištiekšts kiaušinis i po anou užrašas ,,Kovos klubas“. Susimasčiau, kor esu ton pavadinima girdiejusi? Gi bova fylms, katruo nemačiau dėl sukurtuos išunkstėnis nuostatas.

Nieka nelaukus puoliau taisyti sēva sukurtuos paauglystis klaiduos i kasuo sumokiejus už knyga pinigus, nešiaus anon numėi. Aišku, iš kārta nepuoliau skaityti, reikiaja gi pamarinuoti lintynuo, kap daugeli panašaus likėma nuskriaustū knygu pas muni numūs. Išaušus tinkamā dėinā aš anon atsiverčiau.

Pėrms i paskutinis įspūdis api knyga.

Nesliepsu, pradiejau skaityti su daug žadončiu nusiteikimu. Kažkuo vis nepasimuokau iš umžinā daromuos klaiduos – susikorta nusistatyma. Nors pradžia iš tikrūju žadieja iduomu knygas siužeta. Visks prasyded nu neaiškaus vyra, gyvenonti neaišku i pasitenkinima nekelonti gyvenima. Dėinuom slenkont be prasmies, sutynk uns kėta vyra, katras tamp geru draugu, o gal net geriausiu.

Ši pažyntis į pagrindinia veikieja gyvenima įneši daug chauosa i neaiškumu. Netikietā, vėina vākara metu draugysti tāpa fizinia smorta liūdytuoja, kor įsikūri vadinamasis kovuos klubs. Či jau buvau netuoli knygas viduriaus kor pajutau, ka šis siužets muon nebemiels. Lėkusia knygas dāli skaičiau tik dėl bėndra išprūsėma, ka vis dėl tuo žinuočiau api kon yr pasakuojėms išplėtis visam pasauly.

Kudie knyga nepadari įspūdžiaus?

Pasakuojamuo istuorijuo stiprē domināva vėina psicholuogini liga, katra išaiškie jau tik į knygas pābaiga, kor numetamas užuominas per daug aiškis nepastebieti. Aišku liguos nepasirynksi i anon turint veiksmas tikra tom chauotišks, bet vėinu metu pajutau, ka muon tuos beprotystis jau per daug, ypač kap veiksmas įsisuk į žmoniū miniu kurėma.

Pati būdama jautriuos sielas žmuogum, ton beprotysti sunkē stebiejau. Tačiau visor nauduojams fizinis i psicholuoginis smorts muon moša toleravima stuoga. Ties tuo aspektu turima kuntrybi dynga. Vėsas kovuos klubs, ta surynkta pagrindėnia veikieja žmoniū minia, bova valduoma vėinu a kitu smortu. Baisiausi vėita ta, ka uns bova pateisināms kap išsilaisvinėms nu kančiuos instrumėnts. Tik deja, realybi daug kitokesni. Visi veikieje vėituo išsilaisvinima dā labiau grymzda į destruktyvoma.

Knygas emuocija.

Skaitont tarp puslapiu jauties daug skausma, tumsuos katra praryn visus priartiejusius pri anuos. Destrukcija tykuoja kikvėinam knygas skyriou. Nebova ni vėinuos vėitas kor veiksmas būtu bent kėik švėisiesnis i leistu atsipūsti nu jouda liūna apiemusia visus veikiejus.

Muon asmeniškā, ši knyga i visa ta istuorija per daug sunki. Kikvėins verčiams puslapis sliegi iš vidaus niūrumu, beprotysti i nauduojamu smortu. Nesidžiaugiau anon skaitont, bet buvau laimynga pabaigus.