Pusryčiai su Seneka

David Fideler

Gyvenėms irgi yr mens. Šitam pasauly negyvenām vėini, mumis sup daugelis veiksniū, katrėi įtakuo mastyma, jausmus i pasirinkimus. Tėkras mens sugebieti tarp viskuo nepasimēsti, o išlaikyti savaji ramoma. Reakcija į gyvenimiškas situacijas pasidāra paprastēsnis, kap perprontām anuo filosuofija.

Trumpa api stoicizma

Pusryče su Seneka turietu būti kikvėinuos naujuos dėinuos rituals. Nesliepsu, su stoicizmu a Seneka nebuvau iki šiuol susipažėnusi. Girdiejau kitus kalbont api šion filuosofa i anuo propogoujama filosuofini krypti, bet pati nikāp neįnieriaus į anon. Perskaičius knyga supratau, ka unkščiau nebūčiau supratus i priiemus šiuos filosuofijas. Šindėin buvau pilnā pasirengusi išgėrsti kas rašuoma knyguo.

Stoicizmas – folosuofija api gyvenima mēna etika, kor kalb api teisingoma, išmynti, drāsa, kukloma i nuoširdoma. Perpratus šias pėnktis vertybis pradedi suvuokti gyvenima kap Seneka, katras bova turtingiausis i itakingiausis stoicizma atstuovs. Žmuogus, matis i jautis gyvenima kitēp, nėi daugelis.

Kuoki suvokėma davi knyga?

Kas kart paiemus knyga į ronkas i atvertus, jausdavau kap muni pėldydava įkvėpėma gyventi viesols. Su dideliu įsibėgiejimu, kap per didžiausi vietra, smuogdava motyvacijas banga. Atruoda net jausdavau fiziškā anon plustont per kūna. Supratau, ka gyvenima kokybi priklausa nu suvokėma i priėmėma, o visks gymst i formoujas tik mumys pačiūs. Mes patys esam atsakingi už ton, kap viskon nuorām matyti.

Aplynka mumis formoun baimiem i grasinimās, paperk materialēs daiktās tam, ka būtumiem sukalbamesni i paklusnesni. Seneka jau sāva laikās kalbieja api laisvi nu kitū žmoniū i daiktū. Mes esam atsakingi tik už sāvaji pruota i patyrtis, bei kon anuos mėrštont išsinešām. O daiktus prarāsti neturietumiem bijuoti, anėi yra skuolynti likėma. Uns gal kada panoriejis pasiimt atgāl. Anėi niekada nebova i nebus mūsu. Tikrasis užgyvents torts yr vidėni gausa.

Knygas suteikta galia

Drystu manyti, ka Seneka bova garsiausis stoicizma filosuofs dėl tuo, ka tai anuo gyvenėms. Gilē tikieja tou kon māsti i šnekieja. Tai nebova teuorija katron perdavinieja kitym, ka uždėrbtu tortus. Uns ana pulsāva gyle savy, gyvena tuo ėlgus metus i numiri ramē be baimis, nes vėsas torts bova anuo mintys.

Per šion knyga api Seneka suvokiau, ka tikruoji galia yr mumys. Ėlga laika ėiškuojau sau tynkamu vertybiu, nes aplinkuos prymestas nebova iki gāla patuogias. Filosuofa vertybiu penketuks muon pasiruodi artėms. Knyguo api anas visas kalbieja atskirās skyrēs i aš anas išgirdau. Visa pateikta informacija munėi surezonāva atnešusi vidėti ramybi.

Kam siūlau knyga?

Kap pagalvuoju, kam noriečiau rekomenduoti šion knyga, tai pirmiausē į galva atein žuodis – pasimetusēm. Ėiškončēm atsakymu api sāva santyki su gyvenimu či galimā gal būti pagriebėms už šakuos a plūdura, ka nepaskėstu. Ši knyga tor šansa užvēsti unt kelia.

Kitym tai gali būti knyga pasitikrinimou kėik esi tuolėi nuėjis gyvenima pažinimi, o gal kap tik atvers naujū pamastymu. Bet kuokiu atveju, knyga yr be gāla šveisi, spindulioujonti gieri i motyvacija tobuliejimou. Anon užvertusi aš tapau ramēsni.