Vidinis balsas

Ethan Kross ,,Vidinis balsas. Kaip atskirti naudingas mintis nuo žalingo tarškesio ir jomis tinkamai pasinaudoti.”

Nu pat mažumies galvuo turu vidini balsa, katras nutėlst tik mėigtont. A tas vargėn? Nežinau. Nēturu su kou palyginti, nes nikada myntis nebun tylē. Tik pramerkus akis traškesys įsijung primyndāms: įvikius, žmuonis, darbus a prašalaičius prisiminimus.

Ka suvaldyti vidines myntis i neišprotieti, pasitelku pagalbinis priemonis, katruos suteik galimybi nurymti. Aišku, pruots yr mechanizmas katras dėrb kiaura pāra be puoilsia, tad tas balsas būn tik keliuom minutiem apmalšynts. Pamačius šion knyga pardavimi, pajutau ka turu būtinā perskaityti.

A pasitvėrtina nuojauta?

Nuojauta neklyda, kikvėina puslapi skaičiau mislydama, kap gaunama informacija galiečiau pritaikyti sau. Varčiau puslapi po puslapia, akim eidama per kikvėina eiluti i žuodi, pasiimdama vėsa pateikta informacija. O tuos informacijas tikrā netrūkst. Autuorius pasistėngi su anuos paprastumu i lingvumu suprāsti.

Knyguo temas labā glaudžē susijusias i nuožulnē perein iš vėinuos į kėta. Kalba prasyded nu kalbiejima su savim, paaiškėn kudie tas žalinga. Aptarus reiškini jud pri problemas sprendėma – žalingu minčių panaikinima. Su pateiktās pavyzdžēs iš gyvenima i muokslinēs tyrimas, visa mokomuoji medžiaga tomp lingvā priimama.

Kuoki pagrindėni knygas tema?

Keliaujont per prirašytus puslapius, nebova sūnku suprasti knygas pagrindėnis temas – psicholuoginis atstoms tarp sāvis pāčia i esamuos problemas. Kas tas psicholuoginis atstoms? Kou uns pāded? I kāp anon pasėikti? Spieju ne vėinām kėla klausėms… Autuorius į anus visus atsāka be užuolonku. Užvertus paskutini puslapi vargu a beliks klausimū.

Iš daugelia pateiktū pavyzdžiū atradau, ka jau kai kurius pratimus pati nauduojau unkščiau a vis dā tebenauduoju, tik nesamoningā, nesuprāsdama tuo. Kitus patarimus pradiejau taikyti užvertusi knyga. Nuošydrē galiu pasakyti – traškesys galvuo apmažieja, o tai leid lingviau reaguoti į problemas, aiškiau anas pamatyti i suvuokti.

Kas yr gera knyga?

Skaitydama vis mislyjau, kudie nieks unkščiau api ton neraši, juk tai tema, katra didžiajē daugumā artima. Ypač šēs laikās kap išorie vykst tėik daug veiksniū, o mūsū pruots viskon fiksou. Mes gaunām begalini informacijas srauta i tik išmuokus anon valdyti, mes neišeisem iš pruota.

Mastau, ka gera knyga yr tada, kap bent dalēli iš anuos pavykst išsinešti. O iš šiuos išsivežiau patarimu tėik, kėik buočius prikraudava šėina unt žāba, ka iš dvijū kartu nevažiouti. Būdava net baisu unt anuo sėdieti…