VISKAS APIE MEILĘ

Bell Hooks

Visks prasyded nu meilis. Daugelis nuorām būti sėkmyngi šiam gyvēnimi, pritraukti gausa sāva vidou i išorie. Patėrti pilnātvi i kvėpouti gyvenimu pilnās plaučēs. Visām tām pasėikti yr pāprasts būds: pamėlti savi i aplynkinius. Susitvarkius santiki su meili sau, visks prāded eiti tik geryn, nes meili yr visa nuo pradžia.

Kas ta meili yr?

Api meili kalbama nu neatmenamū laikū. Didėjē filuosofā iki šiū dėinū megėn paaiškynti teuorijuom, poetā žuodžēs raidžiū eiluties, o muosklininkā tyrimās i cheminēs junginēs, kas vis dėl tuo ta meili yr. Atsakymu turēm tėik, ka galēm klėbēs anus nešti. Kikvėins žmuogus ras sau tynkama apibūdinima api jausmus verdončius širdy. Tačiau knyguos sklond vėins pāprasts paaiškinėms api meili, katras daugeliou nepatynk dėl sāva teisingoma.

Ėiškont meilis sāvuokas, dauguma nuorēm anā numēsti sāva atsakomybi. Pavyzdžiou, blogā pasielgus su artimu žmogum, mes pasiteisinām meilis jausmu: dariau, nes mylu. Deje, tai klaidynga nuostata. Tikruoji meili yr besaligėni, tai mūsu pačiū sāmonyngs sprindėms rūpintėis tėik savim, tėik kitu be atlygia. Tikruoji meili yr norieti pačiām augti i suteikti galimybis kitām daryti ton pāti. Iš tikruos meilis mes padedām, o ne trukduom.

Kuoki meili paplėtusi visuomenie šiuom dėinuom?

Kap autuori pabrieži, šiuom dėinuom didžiuoji dalis žmoniū labiau trokda vėins kitām santykiūs augti, nėi skatėn. Nors prisidengām žiodini meili, tačiau vidou jautām prisirišėma, pavyda a net nepilnavertiškoma trūkumus, katrėi stiprē neigiamā veik santykius. O tai nier sāmoninga meili, katra atneš pilnavertiškoma i darna.

Dainuos, fylmūs, romanūs šluovinām ,,nesveikuos“ meilis muodelius, kor skausmas i kančia tapātinama su meili. Bell Hooks šion veiksni luogiškā pateisėn pardavimu atžvilgiu, tačiau realiam gyvenimi šis marketinginis triuks stiprē iškreip meilis sāvuoka. Mes nesamoningā ėiškuom skaudinančias i adrenalina kelončias meilis, vėituo sāmoninga i brundaus augėma kartu. Gaila, ka didžiuoji dalis esām stiprē užsimerkėn i valduomi ribiniu emuociju, tačiau tiku, ka ši knyga atvers akis.

A meili gal žaluoti?

Kol mes užsimerkėn gyvenām neteisyngas meilis suvokimi, tol ta meili žaluos i mus pačius i aplynkinius. Daugelis užauguom išmokynti mylieti neteisyngā, kap autuori pasakuoji, net tėvā mums pateiki ,,nesveikuos“ meilis muodeli kap sveika, nes pātis galvuoji ka tai gera meili. Už tai anū nereik teisti, anėi mylieja tēp kāp mokieja. Jei nebūtumiem gavėn bloguos meilis pavyzdžiaus, tai kāp žinuotumiem kuoki yr gera?  

Suaugėn galēm rynktėis, tačiau tam pasirinkimou turēm prisiimti vėsa sāva atsakomybi i įgalynti samoningoma. Pažabuojus šius du įronkius, pasak knygas autuoris, sugebiesēm išeiti iš žaluojončias meilis muodeliu i susikorsēm ton meili, katra šėlda, augėn i leid tobulieti ne tik kūna ligmeny, bet i sielas. Skaitont puslapius suvokiau, ka dėl sąmonyngas meilis mes nenustuojām aukuoti savi, tačiau ton daruom pilnā suprāsdami gaunama rezultāta i doudama sāva resūrsa, katras nebier savanadišks.  

Išvadas.

Iš pėrma knyga pasiruodi paviršutiniška, be aiškiuos žinutis. Ne iki gāla supratau kon ana nuor perdouti, tačiau tik perskaičius ir užvertus paskutini puslapi atėja į galva visa knygas esmie – nesavanaudiškoms. Net knyga skaitont tas galiuoja. Kol buvau susikoncentrāvusi vėin į savi, tol knygas negirdiejau i nesupratau. Sāmoninga meili galiuo visūs santykiūs, ne tik su žmoniem.

Permasčius visas autuoris išrašytas myntis, plačiau pamačiau meilis supratėma kasdėinuo, kap mes anon vartuojēm, apipavidalinām tām tikruos situacijuos. Didžiausi daruoma klaida, tai anuos reikalauti, o ne pačiām suteikti. Meili netor būti prašuoma, ana tor būti doudama. Pirmiausia sau, o po tuo visym aplynkinēm, nesavanaudiškā su rūpesčiu i paskata.

Knyga suteiki gylias įžvalgas, o tai ko gēra svarbiausis anuos darbs. Meilis nikada nebus per daug, o autuori švelnē i taiklē nukreip į tynkama posi, kor pamėlus savi prāded gerieti i aplynka.