PYKTIS JAI TINKA

Soraya Chemaly

Mums, muoteryms, nieks nepriėja šalimās i nepasāki tisiuogē, jog neturēm teisi pykti. Bet kažkuo užauguom daugelis neleisdamas sau išreikšti i guoždamas šion jausma. O jei jau išdrysuom eiti priš sistema, tai dažnā nervuojamies i pykstām savy gilē, bei niekam neruoduom. Mus tuo išmuoki sistema katruo egzistoujem tam, ka būtumiem palonkias i mielas patriarchatou.

A muoteru pyktis yr nutėldyta emuocija?

Autuori Soraya Chemaly knyguo ,,Pyktis jai tinka“ nagrinie muoteru pykčia vėita šiam, 21amžiaus pasauly. Nors daugelis dalinās nuomoniem, pažiūruom i įsitikinimās, ka muotriškas jau yr lygiavertis vyrāms, tačiau praktini posi vis įruoda, kėik da stiprē skiramies. Pykčia išraiška yr vėina iš problemu, katra stiprē slopėn ligybis žėnkla tarp lyčiū. Per emuociju skirtynga priėmėma atsirond įronkis kontroliouti gālias pozicija nuvertinont ton, katras dryst išreikšti jausma.

Kap knyguo autuori aiškina, gālias pozicija disponoujās per emuociju kontruoli. Nu mažēns mergaitiem vis kartuo: nepyk, juk grāžis i gēras mergaitis nepykst. Kap rāši, pykčia emuocija muoters atžvilgiu paruoda anuos silpnoma, neprisitaikyma. Ryškē paruodžius, ka susikluosčiusias situacijas sunervuoja, dažnu atveju muoteri paruoda kap isteriška, pernelyg emocionāli a net neadekvāčia, kuo pasekuo vyrou supykus yr nupiešiāms ambicynga, tikslū siekiančia, autoritetynga i kokretaus žmogaus portrets. S. Chemaly skyriūs vaizdžē nagrinieja šion susidāriusi neveinuoda puožiuri tarp lyčiū, katras vis dā galiuo šindėina.

Api kon būn muoteru pyktis?  

Pykčiou mes visi turēm įvairiū priežaščiū. Kikvėina dėina vykst gyvenėms, katram nesikluosta visks pagal nuorus i sudėliuotus planus. Tačiau giliau pažvēlgus į muoteru emuocini vėdu, išryškie kēlias temas, katruom rėmdamasi autuori parāši visus knygas skyrius. Chemaly labā aiškē paruodi, ka pyktis nier problema, problema yr tai iš kuo uns kėlst. Muoteru sukaupts pyktis nier tik einamū dėinuos darbū lygiaus, tai yr senē laikyts i neligybi atspyndontis jausmas.

Didelis pasaulia muoteru pruocents unkščiau a vėliau susidor su seksizmu, fiziniu i psicholuoginiu smortu, diskriminācija, ekonuomini neligybi i daugeliu kitū išraišku, katruos kėlst dažniausē iš vyru. Kikvėinuo nagriniejamuo neligybis temuo autuori nepatyng pateikti skaičius, tyrimus i asmeninius pasakuojimus, katrėi įruoda, jog pasaulis vis dar nier pilnā saugi vėita muoteryms laisvā gyventi. Paruoda kāp vėsas tas nesaugoms kel pykti, katras galiausē lėikt nuvertynts i priimts nerimtā.

A galēm įgalynti pykti?   

Patiront daug neteisybis muoteryms pyktis per laika tėik užverd, ka dažnu atveju uns gāl tāpti destruktyvus. Tas nauduos nedous niekām, tad autuori tor kėta nuostabu patarėma – įgalinėms. Tai nier naus a neregiets patarėms, daugeli mētu tēp susikordava judiejimā, katrėi kovuodava už įvairis temas. Dažnu atveju ,,gražus“ i tykus meginėms atrkreipti māsis diemesi nesuveik, tad pasitelkus esama pykti geru tikslu yr galimybi pasėikti ne vėina ausi. Autuori pabrieži, ka sąmonyngs pyktis visada gal vėrsti ne sāvis naikinimu, o veiksmu į kažkon geriau, siekont išnaikynti pykčia šakni.

Įgalinus pykti dažnā sulaukiams nepalaikėms i emuociju nužeminėms, nes tēp kol kas veik visuomeni priš pykstončias muoteris, tačiau nepasidavus pasiekiama nuostabiū socialiniu puokyčiu. Api jau padarytus pruoveržius Soraya Chemaly dalinās knygas skyriūs, kor negail gražiū žuodžiu i palaikyma. Skaitont kėik daug gāli padieti pasėikti pyktis, nuorās i pačē rāsti drasuos anon įgalynti. Tad autuori drosėn visas šion jausma nauduoti kap resūrsa naudyngym tikslām, o ne griesmē priš pačias savi.

Knyga muona akim.

Ka i kāp noriečiau būti išimtis šiuo knyguo, tačiau nesu. Daugelis temu yr muni stiprē palietusias, su katruom turiejau i vis da turu išgyventi i rāsti sprindėma neužsibūti pykty. Skaitont kikvėina puslapi jaučiau kāp surezonouju su autuoris puožiūriu, gvildenamuom temuom. Nemelousu, dažnu atveju nustebdavau pamačiusi tyrimu išvadas a skaičius, katrėi riekte riek kāp nesaugē muoteryms yr gyventi daugely šaliū. I vis dėl tuo užverčiau knyga rami, nes matau jog yr drasiū feminisčiu, katruos nebėja garsē kalbieti api ton, kas yr stiprē nuvertinama. 

Kol skaičiau visada galvuo bova vėina myntis: šion knyga labiausē tor perskaityti vyrā. Mes, muoterys, žinuom kas mūsu tykuo, su kokiuom grėsmiem galēm susidorti a net jau patirām anas. Tačiau vyrā tuo nemāta i nesupront, kėik stiprē galēm jaustėis nesaugis. Ši knyga labā paprastā, aiškē i nepėlstont pasaku pateik vėsa realybi. Skaitont dažnā apēm liūdesnia, bejėgystis i pykčia jausmas, bet šiuos knygas tuoks tėkslas. Realybi retā būn saldi.