PRISIMINK, KAI IŠAUŠ RYTOJUS

Erika Amber

Gavau užduoti, kuova mienesiaus knygu klubou, perskaityti Erikas Amber knyga ,,Prisimink, kai išauš rytojus“. Pažiūriejus į viršieli padariau asmenėni išvada, ka knyga bus api grāži, nekālta meilis istuorija. Tik pradiejus skaityti suvokiau kap stiprē klydau. Kuo pasekuo tik dā labiau lauku knygu kluba, ka išgėrsti pėncijiniaus omžiaus muoterū reakcija į knyga i anuos veiksma.

Kon radau knyguo?

Kap miniejau, tikiejaus ramaus romāna, kor daug aprašuoma gražiū akimirku, vidiniu išgyvenimu,o veiksmas vykst palengva i neskubont. Tačiau muona įsivaizdavėms baigies ties kuokiu trisdešymtu puslapiu, kor prasidieja pagrindinis knygas veiksmas – sexas.

Esu skaičiusi keleta  eruotiniu romānu, priš šion žanra neturu nieka bluoga, bet nesu dėdeli gerbieja. Šis žanras nier mėgstamiausis nes dažnu atveju vaizduojami tuoksiški santikē tarp pagrindiniu veikieju, katrus autorē stiprē iškēl. Šis romāns ne išymtis. Skaitont knyguo api aprašuomus dvijū žmoniū santykius kėla pyktis, nesupratėms i nuors paportyti ka suaugtu.

Kas nuvyli knyguo?

Pėrms dalyks katras jau muni erzina, net nepasėikus knygas viduriaus, tai sexa scenu kiekis. Bova akimirku kap jaučiaus lyg būčiau triušiu dauginimasi maratuoni. Tuoks jausmas, ka jei iš knygas išimtu posi tū scenu, tai nebebūtu api kon skaityti. I tas liūdėn, nes autuori sudiejusi visas jiegas į meilis aktus, neišpėldi pilnā istuorijas siužeta.

Istuorijas linija, išiemus eruotika, lėikt ganietinā trumpa. Mėginau anon sekti, tačiau greit paleidau. Susidāri tuoks jausmas, ka autuori labā skubieja pasakuoti veikieju gyvēnima istuorija, ka greičiau atsidortu pikantiškam veiksmi. Visks vyka lyg paspaudus pagreitinima mygtoka. Tuo pasekuo negavau nėi smulkesniū detāliu, katruos užkabyntu, nėi suduominončiu siužeta vyngiu, katrėi laikytu muona diemesi pri knygas.

Kāp mačiau veikiejus?

Nors autuori nupieši pagrindinius veikiejus jau ne paauglius, o suaugusius žmuonis, daug pasėikusius i išgyvenusius, tačiau atruodi ka skaitau api paauglius, nežinončius kuo nuor aplamā iš gyvēnima. Trumpiau taront mačiau tik ribinis asmenybis. Kikvėina įvykusi situacija veikieju pasauly būdava arba bālta arba jouda. Nu didžiausis eufuorijas į giliausi dogna pereidava per sekūndi. Sprendimā priimami vedini emuociju pika, kor blaivaus pruota nėi su žiburiu nerāsi.

Skaičiau i galvuojau, kuoks būtu pasaulis, jei visi suaugėn žmuonis tep elgtous. Manau atsirāstu ne mėnks chauosas. Džiaugūs ka realus pasaulis skirās nu pavaizdoutu veikieju, katrū elgesys tuoli gražu neatspynd suaugusia žmuogaus. Suprontu, kudie autorē rāša api tuokius charakterius, tik nesuprontu kėik skaitytuos gaun nauduos skaitont api anus. Nejau nepavykst sukelti drāmas su labiau sąmoningās veikiejās?

Trumpā api knyga.

Perskaičiusi pagalvuojau, ka iššvaisčiau bereikalingā sāva brongu laika su šia knyga. Nesakau, ka esu per daug suaugusi šiam žanrou. Tik pati knyga per sėlpna stiprē atstovieti šiuo tematikuo. Nesužavieja nėi pagrindiniu veikieju charakterē, nėi anū narpliojāms santykis, nėi vykstontis veiksmas untram plani.

Tačiau patėka tas, ka skaitydama knyga, galiejau iš anuos suprāsti kas ne muon. Tokiū santykiu žegnuojūs kap kunigs su kryžium nu vaiduokliu. Gavau savirefleksija, ka esu neblogā pažengusi į brundaus žmogaus tėksla. O svarbiausē įsitikinau, ka gera istuorija tor būti pasakuojama neskubont i nepraleidont visū smulkiū detāliu. Juk gerām patiekalou irgi reik ne vėina ingridienta i anuo gamybas nikāp nepagreitinsi.