NEPRAMINTUOJU TAKU

M. Scott Peck

Samoningoms yr mūsu dvasinia augėma tėkslas. Mes šiuo žemie esām tām, ka dvasiškā užaugtumiem i taptumiem geresniem sāva versijuom. Augėms vykst per problemu sprindėma, tačiau anas sprėsti i prisiimti vėsa atsakomybi sau – žmogaus didžiausis iššūkis.

Įvads į knyga.

Morganas Scottas Peckas bova amerikiečiu psichiatras, tyriniejis religijas i psichiatrijas sāsajas. Parašis ne vėina gēra knyga, į pasauli išleida bestseleri, katras New Yourk Times geriausiu saraši išbova net dvylika mētu. Tai yr be galā didelis pasiekėms knygā, o dabā mes kap tik anon apšnekām.  

Pati šion knyga marinavau ilga lintynuo, vis praeidama pro šāli i nepaliesdama. Tačiau vėina vākara pajutau, ka jau laiks. Tik atvertusi supratau, jog ana lauki sāvuoja tynkama laika. Pačiā esont neblogā įstrėgus tarp sāva problemu i sprindimu rizikas prisiiėmėma baimiu, skaitydama knyga jutau dideli palaikyma i padrosinima. Ši knyga bova būtent tai, kuo muon reikieja tuo metu.

Kon rāsi knyguo?

Knyga sudaryta iš keturių skyriu, katrėi labā svarbus mūsu gyvenimi. Be anū mes netobulietumiem augdami, neatrastumiem sāva samoningoma.

Savidrausmies skyriou autuorius pateik pavyzdžius kas įtakuoja anuos neturiejima. O gal kap tik esām per daug istatyti į riemūs? Savidrāusmis turēm turieti kikvėina dėina, visuos gyvenima sritys, tačiau privaluom sugebieti nenukrypti į kraštutinumus.   

Be meilis irgi gyventi negalēm, tai mūsu variklis katras suteik jėgū stėibtėis į vėršu. Vėini užaugām su didesniu meilis indu, kiti su mažesniu. Šitam gražiam jausmi nesunku pasimesti. Autuorius skaitytojou įteik įronkius padiesončius išlaikyti pusiausvyra.

Sekontis du skyrē yr bronda su realigija i malonoms. Šitūs skyriūs stiprē tvyruo įsitikinimu trukdėms  gyventi pilnavērtiška gyvēnima. Pasak psichiatra, mes užsikelām sau draudimus, taisyklis i nuostatas kāp turēm gyventi, nematydama jog tai mums ne tik ka netarnau, bet i spriprē kėnk augimou. Šėi skyrē padies surāsti kelia suvokimou, kas kėnk i kon jau turēm paleisti.

Kas labiausē atkreipi diemesi skaitont knyga?

Skaitont knyga pastebiejau brondu psichiatra bruoža, katras ėja šalimās anuo, kalbont api visas aprašuomas temas. Iš senū laikū yr lėkusi nuostata, ka muoksla žmuogus skeptiškā žiūr į dvasines temas, nes anuos nier parėmtas muokslinēs įruodimās. Psichiatrija ne išimtis, ypač tou laikuotarpiu kap bova išleista ši knyga. Tikiejėms, ezoterija i psichiatrija neturieja nieka bėndra.

Morganas Scottas Peckas bova įtikiejis kitēp, dėl tuo matyt i pasirynka tyrinieti religijas i muoksla sāsajas. Visuo knyguo jauties, kap pagarbē uns prijām abijū pusiu tiesas i naudas, mėgyndāms anas sujūngti į bėndrna gydima nauda. Skaitont pajutau stėpru pasaulietiškoma, pasitikiejima muokslininku. Uns neteis, o megėn suprāsti. Tai yr labā brundaus žmogaus bruožas, katras vėrst pavyzdžiu mums patyms.

Išvada api skaityta knyga.

Užvertusi paskutini puslapi dėkuojau aukštesniuoms galiuoms, ka pastumieja paimt perskaitimou šion autoriaus knyga, ypač tuo metu, kap pati buvau stiprē pasimetusi tarp praeitėis i ateitėis. Gal per stiprus būtu pasakėms, ka kngyga kap kelruodi žvaigždie, tačiau anuo daug atsakymu api judiejima į prieki gyvenimi. Tereik norieti susiryngti pateiktus sprindima būdus.

Knyga parašyta lėngva skaityma stilium, be imuntriū sāvuoku, kas palėngvėna suvokėma api gautas naujas žinias. Muon asmeniškā tuokias knygas yr mėgstamiausis, nes nereik daug laika informacijas verškinimou, bet perskaitis anon gauni nemažā įkvėpėma i jėgū eiti toliau vykdyti sāva tikslus. O perskaičius šion knyga tikrā gauni palaikyma i motyvacijas.