MIŠKO MAUDYNĖS

Dr. Qing Li

Visi pasaulia miškā yr tituloujami kap žemis plaučē. Be anū mes neturietumiem švaraus deguonėis, o temperatūra įkaistu tėik, ka galietumiem unt grūnta kepti kiaušinius. Pasaulia gaubliou medžē dāra daug daugiau, nėi vėin tik fizini gieri. Anėi prisyded i pri žmogaus emuocinis geruovis.

Kas yr mėška maudynis?

Iki pajemont šion knyga į ronkas skaityti, jau kuris laiks užsiėmiau garsiuosiuom mėška maudyniem. Tas atsirāda iš vidėnia puoreikia, kor prāktikas išmuokau vedina širdėis. Dabā net neįsivaizdouju sāva kasdienybis be miedžiu apsuptėis i anū teikiamas energijas. Kap i daktārs Qing Li, katras kikvėina savaiti bent dėina skėr mėška maudyniem, tep i aš žigiouju žalumuos takās. Tačiau kas tas yr, jus paklauset.

Pasak autoriaus, mėška maudynis yr žmuogou gyvybiškā svarbi terapija, katra leid atsipūsti nu kasdėinia triukšma i būti ,,čia i daba“ akimirkuo. Tai laiks būnont miški be muzikas, podcastu, juokia greita ejėma į užsibriežta tėksla. Tai laiks, kap velkamies kuoja iš kuojas, tyriniedami mėška jutimu: akimis, uosli, lytiejimu. Knyguo vaizdžē nupasakuo vėsa procesa su gaunama begalini nauda, katra ištėrta muokslu.

Iš kor kėla mėška maudynis?

Mėška maudynis bova pradietas užsiimti 1980‘tas Japuonijuo, kor muokslas iškārta pradieja tėrti puoveiki žmogaus sveikatā. Pasak autoriaus, Japuonija bova tinkama šalis pradieti šē terapijē dėl išlėkusiu, žmogaus nepaliestū, miškū. Senginiu senbuvē, sāva dideliem šakuom i paplėtusia augmenija, terapijē bova tuobuls derinys.

Knyguo autuorius net dalinuos išlikusēs iki šiū dėinū senās medžēs, katrėi tebestuov rezervatūs i gyda mėška terapijas dalyvius. Papasakuoja anū dāruoma stebuklynga gydomaji puoveiki i kudie turietumiem įnirtyngā sauguoti visus žemis miškus. Nors pradžia įvyka mažuo saluo, tačiau šindėin ši terāpija yra paplėtusi visam pasauly, visūs galimūs miškūs. Žmuonis ein grupiem arba vėini į girias i semās gaunama nauda.  

Kuoki nauda doud mėška maudynis?

Daktars Qing Li visuos knygas metu vis apšvėit kokėi yra padaryti muokslinē tyrima i kokėi vis dā daruomi. Gauti rezultatā vėinareikšmiškā paruoda teikiama terāpijas nauda. Pasakt tyrimu, net dvi valondas praleistas miški sumažėn krauja spaudėma, kortizuolia lygi. Tep pat stiprē įtakuo atmintėis geriejima i koncentrācijas išlaikyma. Pagalvuoket, kas vykst su organizmu praleidus vėsa savaitgali kempingaujont i mėigtont hamaki a palapinie.

Tik čia derietu primynti autoriaus aiškē išdiestyta patarėma. Nauda atein tada, kada mes miški būnam sąmonyngā, be šalutiniu dirgikliu, katrėi nukreip diemesi. Būnont miški gaunām i daugiau gydomūju savybiu, anas visas pateik knyguo su muokslinēs įrodymās i detaliu aprašimu. Medžē yr geriausi gydomuoji priemoni, katron sau galēm suteikti nieka nemokiejėn, tik gaila, dažnā ton pamėrštām i neįvertinām. Tai yr ne tik fizinis geruovis atstatėms, bet i emuocinis sveikātas užtikrinėms.

Išvada.

Skaičiau visiškā įsitraukusi į knyga, ne tik dėl geruos i susistemyntas informacijas, bet i dėl pateiktų nuotrauku. Mišks yr magiška vėita, katra ne tik realē atsiskleid, bet i nuotraukuos paruoda sāva mažas, stebuklyngas detalis. Autuorius pagirtinā išpėldi vėsa knygas gruoži per sakinius i vaizdus.

Ši knyga gali būti ne tik idomiuos informacijas šaltinis, bet i pradžia naujām, organizmou daug nauduos nešunčiām įpročiou. Autorius ne tik pats praktikou šion terāpija kas savaiti, bet muoka i studėntus, katrus vedās į mėška i iš anū ni vėins nemegėn priešintėis. Kap Qing Li rāši knyguo: ramēsnis myntis – ramiesnis kūns.