BĖGŪNAI

Olga Tokarczuk

Pasaulia žmuonis vis lek, skub kap skozdis, padosusias nu svuoria gulončia unt anū kupruos. Mes nuorām pamatyti daugiau, patėrti vis stipresnius puojučius i dažnu atveju užmėrštām išsisauguoti prisiminimus, katrėi praskrie vaizdinēs pro transpuorta longa keliaujont.

Intro į knyga.

Olga yr lėnku autuori, aktyvisti i visuomenis intelektuali, baigusi muokslus klinikinie psicholuogijuo. Per sāva gyvenima parašius ne vėina knyga, o 2018 metās net gāva Nuobelia lauriatis premija už šion knyga. Tai sekmingiausi šiuos kartuos lėnku autuori, katra žuodi valda spalvyngā i grakštē, o kritikā anuos kūryba liaupsėn.

Bėgūnai yr kurinys, katram nuolatuos vykst veiksmas – keliavėms. Skirtingūs skyrius skirtyngas kryptis: vėini keliau sāva gyvenima keliuonis, kiti po daugelia mētu grįžt užbaigti senē paliktū reikalū, treti keliau dārba pašauktās aidās pėldyti svajuoniu. Visi anėi jud, nu taška A į taška B nesustuodami, nepaėlsdami. Tik už sāvis patyliukās palikdami istuorija. 

Kas muni trėkdi skaitont?

Kurinys netor vėinuos siužeta linijas, katra eitu nuoseklē per gelsvus puslapius, užpėldont skaitytuoja fantazija. Kikvėins skyrius – nauja istuorija su nauju veikieju, anuo išgyvenimās i puožiūriu į pasauli. Vienyntelis dalyks kas anus jung, tai nuolatinis judiejėms per pasauli. Tačiau kikvėins su skirtyngu tikslu i siekiu, mėginimu išpėldyti savūsius užmuojus. 

Tai vėina iš priežaščiū, kudie nepavyka pajosti knygas dvāsis. Vis skirtynga istuorija biegonti pro puslapius palėka paviršini įsitraukėma, bet ne gėlu palietėma. Esu lieta skaitytuoja, miegstonti nuoseklu veiksma, dėl tuo skaitont dažnu atveju pasimesdavau  tarp istuoriju. Atruoda jau pagaudavau veiksma siužeta i staigē ana baigdavuos peršuokusi į kėta pasakuojima. Tai muni stiprē trėkdi.

Kas nutuolina artoma su knyga?

Kita priežastis neleidusi sklondžē keliauti teksta eilutiem bova per sudėtyngi žuodžē. Suprontu, kai tai Nuobelia premijas lauriatis knyga, tai be gāla didelis pasiekėms, bet skaityti vis tėik sudėtynga. Vis stapteldavau sakiniūs tām, ka taisiklyngā perskaityti žuodi, o po tuo išsiaiškynti anuo reikšmi, nors jau po dešimtėis minučiu viel užmėršdavau. I tēp beveik kikvėinam skyriou, kol galiausē pabuoda i pradiejau ignorouti mondrius žuodžius, nebesuprasdama iki gala kon autuori norieja perdouti.

Nors aprašuomas istuorijas pāprastas i kikvėinām mums poikē žinuomas, tačiau anū pateikėms per sudėtyngus žuodžius nutuolina artoma. Kažkas yr pasakis, ka židžiausis mens gerā rašyti yr sugebieti iduomē pateikti visym suprontama kalba. Būtent tuo i pasigedau šiuo knyguo. Pasijota nesuderinama priešprieša tarp knygas istuoriju i pasirynkta pasakuojima stiliaus. 

Išvada.

Knyga spalvynga pasirinktuom istuorijuom, anū veikiejēs. Daugelis gyvēn skirtyngus gyvenimus, vėins į kėta nepanašius. Spalvyngs gyvēnimu pasakuojėms paruoda, kuoki plātu i tauru žodyna tor autuori. Sugebonti paprastus gyvenimus paversti nuotikiū sklidinu veiksmu. Atsidavusiam lituanistou tai didžioli perlu skrynia.   

Kurinys daugelia išgėrts, tačiau aš neradau bindruos kalbuos su anou. Gal per unkstėi mes susitikuom i vėliau būčiau labiau išjautusi, tačiau dabā, ka i kāp būtu gaila, labiau spaudžiau savi užbaigti skaityti, nėi miegaujaus procesu.