APIE LAIKĄ IR VANDENĮ

Andri Snaer Magnason

Dainou šėrdis rašont apžvalga api šion knyga, tep pat kap daināva anon skaitont. Bijau, ka gāli nepavykti perteikti anuos gruožiaus, tyroma, nuoširdoma mėginont perteikti žiauri i neišvengiama ateitėis scenariju. Tai knyga, katra palieti muona vėdu, myntis, sustiprindama tik dā didiesni meili pasauliou.

Įvads į knyga.

Daugelis jau iš senē šnek api globālini atšilėma, bet mažā kas prijām ton informacija rimtā. Visi joukamies, ka nieka či rymta, tik šnek papėrkti muokslininkā. Šion knyga rāši ne muokslinynks, o žemis gyventuos, katras susirūpinis ne tik dėl mūsu vakū ateitėis, bet į sāva pāčia.

Pagryndi visa istuorija pasakuojama api Islandijas sāla. Vulkanini, labiausē atverončiuos mūsu žēmis, tektuoniniu pluokščiu peizāža, širdį. Ana yr unikali sala, nestokuojonti ledynu, gyvūnijas i laukėnis gamtuos. Tačiau kartās nuklyst autoriaus žuodžē į Indija, Himalaju viršūnis i papiedis, kor išsilie švintuos muotinas upi – Gangas.

Laiks mums nebepalonkus?

Kap viršielis rāša, knyga yr api laika i vundini. Autuorius laika pateik kap mums jau nebepavaldu mėginont išvėngti klimata katastruofas.

Turiedāms šiuo dėinuo galimybi atsigrėžti į praeiti, per senieliu pasakuojimus, susipažyst su Islandija, kokiuos pats neturieja galimybis regieti: šālta, apsupta dideliu sluoksniu snėiga i su gyvūnija, katruos šē dėina jau posi nebier, nes žmuogus turieja gālia išnaikynti.

Pažiūriejus į ateiti, prognuozis vėin tik liūdnas. Mes nebeturēm laika sustabdyti atšilėma, bet da turēm siaura tarpieli anon prilietynti. Tuo nepadarius sala liks be ledynu, katrėi šiou metu įnirtingā i per greitā tėrpst. Šindėina jau net keli ledynā yr netekėn ledyna statusa. Su tuokiu tirpėma pagreičiu dalis gyvūnijas neteks sąlygu gyventi i daugintėis.

Vundou – mūsu gyvybi!

Su laika tirpimu tėrpst i kalnā. Netik Islandija kėnt, bet i vėsas pasaulia viršūnis. Himalaje šiou metu yr pasėikėn greičiausi tirpėma per vėsa sāva istuorija. Šiou metu Azijas valdžia džiaugās, nes vundou Ganga upie padidiejis, kas leid geriau išnauduoti anuo resursus. Bet tas vundou baigsēs i prasidies sausra. O kas api ton scenariju susimāsta?

Autuorius knyguo smolkē, su įvairiausiuom i aiškiuom detaliem, paruoda vundens svārba mūsu išgyvenimou. Per mitoluogijas prizmi pateik anuo būtinybi gyvybē. Tačiau atvertus kėta puslapi su jiega tiešk į realybi, katruo esām i būsem netolimuo ateity. Skaitont sūnku neišgėrsti, nesusimastyti i tou labiau tylieti.

Vėsas knygas gražoms anuos vidou.

Knyga nier vėin muokslinis veikāls, nors tikrā netrūkst paskaičiavimu i tyrimu. Bet tai yr istuorija iš praeitėis į ateiti. Subtili, empatiška, vėituom jautrē palietonti išgyvenima. Kol visi didėjē magnatā šauk nekreipti į atšilėma diemesia, autuorius ramē su dideliu susirūpinimu rāša iš širdėis i ta žinia nepraein nepastebieta.

Aš noriečiau turieti gālia, visus priversti pamatyti mūsu žemis i anuos gamtuos gruoži. Tada douti perskaityti šion knyga i iš nauja viel pažiūrieti į vėita kor gyvenam. Tiku, ka po knygas norietous sauguoti i tausuoti planeta, nes ana nier omžina mūsu dabartiniam tėmpou.